Kai pinigai slegia labiau nei gyvenimo našta

Sėdi prie virtuvės stalo, rankose puodelis atšalusios kavos, o prieš akis – eilė skaičių, kurie kiekvieną mėnesį ima vis didesnę dalį tavo pajamų. Kredito įmoka. Tas neišvengiamas mėnesio rituatas, kuris verčia atidžiai skaičiuoti kiekvieną eurą iki algos. Žinau tą jausmą – kai naktį negali užmigti, skaičiuodamas, ar pavyks iki mėnesio pabaigos, kai draugai kviečia į vakarienę, o tu ieškosi pretekstų atsisakyti.

Bankai mėgsta kalbėti apie refinansavimą. Tai jų mėgstamiausias žodis, kai tik užsimenate apie sunkumus. Bet refinansavimas – tai paprasčiausiai naujas kreditas senajam dengti. Tai kaip gydyti nuodėjimą maistu dar didesne porcija to paties patiekalo. Taip, galbūt trumpalaikėje perspektyvoje palengvės, bet ilgalaikėje? Dažniausiai sumokėsite dar daugiau.

Yra kitų būdų. Tokių, apie kuriuos banko darbuotojai nepasakos pirmajame susitikime. Ne todėl, kad būtų kokie nors slapti – tiesiog jie ne visada naudingi bankui. O mes kalbėsime būtent apie juos.

Palūkanų normos peržiūra: kai tylėjimas kainuoja pinigus

Štai ko daugelis nežino: jūsų kredito sutartyje esanti palūkanų norma nėra iškaltas akmenyje įsakymas. Ji gyvena, kvėpuoja ir gali keistis. Bankai to nereklamuoja, bet jie turi teisę (ir kartais net norą) peržiūrėti jūsų palūkanų normą žemyn.

Prieš trejus metus mano pusbrolis Tomas mokėjo už būsto kreditą 3,2 procento palūkanų. Praėjo penki metai nuo kredito paėmimo, jis niekada nevėlavo su įmokomis, jo finansinė padėtis pagerėjo. Bet jis vis tiek mokėjo tuos pačius 3,2 procento, nors naujiems klientams bankas tuo metu siūlė 2,4 procento. Kai pagaliau jis nusprendė užeiti į banką ir paprasčiausiai paklausti, ar galima ką nors padaryti, po dviejų savaičių jo palūkanų norma sumažėjo iki 2,6 procento. Mėnesinė įmoka sumažėjo 47 eurais. Per metus – 564 eurai. Už vieną pokalbį.

Štai kaip tai padaryti teisingai: nueikite į banką su pasiruošimu. Atsinešite savo mokėjimo istoriją (kad parodytumėte, jog esate patikimas klientas), informaciją apie savo dabartines pajamas (jei jos išaugo), ir – svarbiausia – konkurentų pasiūlymus. Paskambinkite į du-tris kitus bankus, pasiteiraujkite, kokias sąlygas jie siūlytų jums šiandien. Užsirašykite. Tai jūsų derybinė galia.

Banko darbuotojas gali sakyti, kad nieko negalima padaryti. Nepatikėkite iš karto. Paprašykite eskaluoti klausimą aukštesniam vadybininkui. Kartais reikia pakalbėti su dviem ar trim žmonėmis, kol rasite tą, kuris turi įgaliojimus priimti sprendimus. Ir atminkite – jūs nesate elgeta, prašantis malonės. Jūs esate klientas, kuris laiku moka savo įsipareigojimus ir nori sąžiningų sąlygų.

Įmokos struktūros keitimas: kai matematika dirba jums

Dauguma žmonių net nežino, kad kredito įmoka susideda iš dviejų dalių – palūkanų ir pagrindinės sumos grąžinimo. Ir šių dalių santykis nėra fiksuotas. Čia slypi vienas įdomiausių būdų sumažinti mėnesinę naštą.

Yra tokia schema, vadinama „palūkanų periodo pratęsimu”. Skamba bauginančiai, bet iš tiesų tai paprasta. Jūs susitariate su banku, kad kurį laiką mokėsite tik palūkanas arba didesnę palūkanų dalį, o mažesnę – pagrindinės sumos. Taip, bendra kredito trukmė pailgės, taip, galų gale sumokėsite šiek tiek daugiau. Bet jei alternatyva – nebeišsimokėti ir prarasti turtą, tai protingas pasirinkimas.

Mano kaimynė Rasa, turinti mažą kavinukę, šitaip išgyveno pandemiją. Kai pajamos nukrito perpus, ji nenuėjo refinansuoti kredito kitame banke. Vietoj to ji susisiekė su savo banku ir paaiškino situaciją. Bankas sutiko šešiems mėnesiams sumažinti jos įmoką beveik trečdaliu, leisdamas mokėti daugiausia palūkanas. Kai verslas atsigavo, ji grįžo prie normalaus grafiko. Kavinė išliko, kreditas nevirto problema.

Kitas variantas – pereiti nuo anuiteto prie linijinio mokėjimo būdo arba atvirkščiai. Anuitetas – tai kai mokate vienodą sumą kiekvieną mėnesį. Linijinis – kai pagrindinė suma mažėja vienodai, o palūkanos skaičiuojamos nuo likusio likučio, todėl bendra įmoka pamažu mažėja. Jei jums reikia palengvėjimo dabar, o ne po penkerių metų, linijinis būdas gali būti išeitis. Tiesa, pirmosios įmokos bus didesnės, bet jei jūsų situacija gerėja, o ne blogėja, tai gali veikti.

Mokėjimo atostogos: pauzė, kuri gelbsti

Tai skamba kaip fantazija, bet egzistuoja. Mokėjimo atostogos – laikotarpis, kai jūs laikinai sustabdote kredito grąžinimą arba mokate tik simbolinę dalį. Ne visi bankai tai reklamuoja, bet daugelis turi tokią galimybę savo vidiniuose procedurose.

Aišku, čia yra niuansų. Palūkanos dažniausiai toliau kaupiasi, todėl tai ne nemokamos atostogos. Bet jei jums reikia kelių mėnesių atsikvėpti – pavyzdžiui, keičiate darbą, laukiatės kūdikio, sergate ar tiesiog patyrėte netikėtų išlaidų – tai gali būti gelbėjimosi ratas.

Svarbu žinoti, kaip tai pateikti bankui. Negalima tiesiog paskambinti ir pasakyti: „Noriu trijų mėnesių atostogų nuo mokėjimų, nes noriu pinigų atostogoms.” Bankas turi matyti, kad tai laikina problema su aiškiu sprendimu. Geriau skamba: „Keičiu darbą į geriau apmokamą poziciją, bet yra dviejų mėnesių pertraukos tarp darbų. Ar galėtume aptarti laikino mokėjimų koregavimo galimybes?”

Kai mano draugas Mindaugas neteko darbo dėl įmonės restruktūrizavimo, jis iškart susisiekė su banku. Nepraėjo nė viena diena po atleidimo. Jis pateikė situaciją sąžiningai, parodė, kad aktyviai ieško naujo darbo (net pridėjo savo CV ir paraiškų kopijas), ir paprašė trijų mėnesių mokėjimo atostogų. Bankas sutiko. Per tuos tris mėnesius jis rado naują darbą, net geriau apmokamą, ir grįžo prie normalių mokėjimų. Jokio refinansavimo, jokių papildomų kreditų.

Papildomų paslaugų atsisakymas: kai draudimas draudžia jūsų piniginę

Pažvelkite į savo kredito sutartį. Ne į pačią kredito sumą ir palūkanas – į smulkų šriftą apačioje. Ten rasite dalykų, už kuriuos mokate kiekvieną mėnesį, bet tikriausiai net neprisimename, kad juos pasirinkote. O gal net ir nepasirinkote – tiesiog sutikote su „rekomenduojamu paketu”.

Gyvybės draudimas. Nedarbo draudimas. Turto draudimas. Kredito apsauga. Kiekvienas iš šių dalykų prideda prie jūsų mėnesinės įmokos. Kartais nemažai. Ir nors kai kurie iš jų yra privalomi (pavyzdžiui, būsto draudimas, kai perkate būstą), daugelis nėra.

Štai ko bankai nepasakys: daugelį šių draudimų galite įsigyti kitur, pigiau. Arba kai kurių jums iš viso nereikia. Pavyzdžiui, jei turite stabilų darbą valstybinėje institucijoje ir jau turite gyvybės draudimą per darbą, ar tikrai jums reikia dar vieno per banką? Jei neturite išlaikytinių, kam tas gyvybės draudimas?

Mano pažįstama Jolanta peržiūrėjo savo kredito sutartį ir rado, kad moka už tris skirtingas draudimo paslaugas – 43 eurus per mėnesį. Viena iš jų buvo turto draudimas, kurį ji jau turėjo per kitą draudimo bendrovę (pigiau). Kita – nedarbo draudimas, nors ji dirbo šeimos versle ir faktiškai negalėjo „netekti darbo” įprastine prasme. Atsisakius dviejų nereikalingų draudimų, jos mėnesinė našta sumažėjo būtent tais 43 eurais. Per metus – 516 eurų.

Kaip tai padaryti: paimkite savo kredito sutartį ir išsiaiškinkite, už ką tiksliai mokate. Paskambinkite į banką ir paklauskit, kurios paslaugos yra privalomas, o kurios – pasirenkamos. Tada apsidairykite rinkoje – galbūt tas pačias paslaugas galite gauti pigiau kitur. Ir atminkite – jūs turite teisę atsisakyti neprivalomų paslaugų. Bankas gali būti nepatenkinta, bet tai jūsų teisė.

Dalinio išpirkimo strategija: kai nedidelė suma daro didelį skirtumą

Štai paradoksas: kartais geriausias būdas sumažinti mėnesinę įmoką yra… sumokėti daugiau. Bet ne kiekvieną mėnesį, o vieną kartą, strategiškai.

Jei turite šiek tiek santaupų, premijos iš darbo, paveldėto turto pardavimo pinigų ar kitokį netikėtą pajamų šaltinį, vietoj to, kad leistumėte juos kasdienėms išlaidoms ar „smulkmenoms”, galite padaryti dalinį kredito išpirkimą. Tai reiškia, kad sumokate dalį pagrindinės kredito sumos anksčiau laiko.

Kai tai padarote, turite du pasirinkimus: arba sutrumpinti kredito laikotarpį (mokėti tą pačią įmoką, bet trumpiau), arba sumažinti mėnesinę įmoką (mokėti ilgiau, bet mažiau). Jei jūsų tikslas – palengvinti kasdienę finansinę naštą, pasirinkite antrąjį variantą.

Štai konkretus pavyzdys: tarkime, turite likusį kredito likutį 30,000 eurų, mokate 350 eurų per mėnesį, liko 10 metų. Jei dalinai išpirksite 3,000 eurų ir pasirinksite mažinti įmoką (ne laikotarpį), jūsų mėnesinė įmoka gali sumažėti apie 35-40 eurų. Tai gali neskambėti daug, bet per metus – apie 450 eurų. O jei jūsų biudžetas įtemptas, tie 35 eurai per mėnesį gali būti skirtumas tarp streso ir ramybės.

Mano pusseserė Eglė taip pasielgė su savo vartojimo kreditu. Ji gavo 2,000 eurų premiją iš darbo už sėkmingą projektą. Vietoj to, kad atsinaujintų baldus ar išvyktų atostogauti (ką ji iš pradžių planavo), ji nusprendė padaryti dalinį kredito išpirkimą. Jos mėnesinė įmoka sumažėjo nuo 280 iki 235 eurų. „Tie baldai būtų atrodę gražiai metus ar du,” – sakė ji man. „Bet tie 45 eurai mažiau kiekvieną mėnesį atrodo gražiai dabar ir atrodys dar penkerius metus.”

Svarbus niuansas: prieš darydami dalinį išpirkimą, patikrinkite, ar jūsų bankas neima už tai komisinio mokesčio. Kai kurie bankai ima (nors pagal ES teisę jie negali imti daugiau nei 1% sumos), o kai kurie – ne. Paskaičiuokite, ar verta.

Papildomų pajamų šaltinių integravimas: kai bankas neturi žinoti visų jūsų paslapčių

Dabar pakalbėkime apie tai, ko bankai tikrai nemėgsta girdėti, bet kas veikia. Kartais geriausias būdas sumažinti kredito įmokos poveikį jūsų gyvenimui nėra sumažinti pačią įmoką, o padidinti pajamas. Skamba akivaizdžiai, bet velnias slypi detalėse.

Nekalbu apie tai, kad turite rasti antrą pilną etato darbą. Kalbu apie mažus, strategiškus papildomų pajamų šaltinius, kurie gali padengti būtent tą kredito įmoką. Jei jūsų įmoka yra 300 eurų, o jūs rasite būdą užsidirbti papildomus 300-350 eurų per mėnesį, kreditas tampa ne našta, o tiesiog automatinis mokėjimas, apie kurį nebereikia galvoti.

Ką tai gali būti? Priklauso nuo jūsų įgūdžių. Jei mokate anglų kalbą – korepetitorystė vakarais (2-3 mokiniai po 2 pamokas per savaitę = apie 250-300 eurų). Jei turite automobilį – savaitgaliais pavėžinti žmones ar pristatyti maistą. Jei mokate rašyti – laisvai samdomų tekstų rašymas. Jei turite laisvą kambarį – trumpalaikė nuoma.

Mano kaimynas Darius, IT specialistas, turėjo 450 eurų kredito įmoką už butą. Vietoj to, kad bandytų refinansuoti ar derėtis su banku, jis pradėjo savaitgaliais taisyti kompiuterius žmonėms namuose. Du savaitgaliai per mėnesį, po 4-5 užsakymus – ir jis uždirbo būtent tuos 450 eurų. „Kredito įmoka dabar ateina ne iš mano algos,” – sako jis. „Ji ateina iš mano ‘kompiuterių taisymo fondo’. Mano alga lieka man.”

Šis būdas turi psichologinį privalumą: jūs jaučiate kontrolę. Vietoj to, kad jaustumėtės kaip auka, prislėgta skolos, jaučiatės kaip strategas, kuris rado sprendimą. Tai keičia viską.

Kai skaičiai tampa gyvenimo būdu, o ne gyvenimo našta

Sėdžiu toje pačioje virtuvėje, kur pradėjome šį pokalbį, tik dabar kavos puodelis dar karštas. Prieš mane – ne eilė bauginančių skaičių, o planas. Konkretus, įgyvendinamas planas.

Kredito įmoka nėra bausmė. Ji yra įsipareigojimas, kurį kažkada prisiėmėme dėl priežasčių, kurios tuo metu atrodė svarbios ir teisingos. Galbūt vis dar yra. Bet įsipareigojimai gali būti peržiūrimi, restruktūrizuoti, optimizuoti. Jie nėra kalėjimas – jie yra sutartis, o kiekviena sutartis gali būti aptariama.

Penkis būdus, apie kuriuos kalbėjome – palūkanų normos peržiūra, įmokos struktūros keitimas, mokėjimo atostogos, papildomų paslaugų atsisakymas ir dalinis išpirkimas – nėra teorinės koncepcijos. Tai įrankiai, kuriuos realūs žmonės naudoja kiekvieną dieną. Žmonės, kurie nusprendė nepasiduoti, nepanikuoti ir nerefinansuoti automatiškai, tik todėl, kad taip pataria pirmasis pasitaikęs banko darbuotojas.

Svarbiausia pamoka, kurią išmokau per visus tuos pokalbius su žmonėmis, kurie sėkmingai susidorojo su savo kredito našta, yra ši: iniciatyva. Bankai neateis pas jus su pasiūlymu sumažinti palūkanas. Jie nepasiūlys atsisakyti nereikalingų paslaugų. Jie neleis pinigų jums papildomų pajamų šaltiniams kurti. Tai turite padaryti jūs.

Bet kai tai padarote – kai paimte telefoną ir paskambinate į banką, kai atsisėdate su savo sutartimi ir iššifruojate kiekvieną eilutę, kai pradėdate ieškoti būdų padidinti pajamas ar optimizuoti išlaidas – keičiasi ne tik skaičiai. Keičiasi jūsų santykis su pinigais, su įsipareigojimais, su savo finansiniu gyvenimu.

Ir štai ko niekas jums nepasakys: tas jausmas, kai sėkmingai sumažinate savo mėnesinę įmoką be refinansavimo, kai išsikovvojate geresnes sąlygas derybomis, kai radate kūrybišką sprendimą, kurio bankas jums nesiūlė – tas jausmas yra vertas daugiau nei tie sutaupyti eurai. Tai jausmas, kad jūs valdote situaciją, o ne situacija jus.

Taigi rytoj, kai vėl ateis laikas mokėti tą įmoką, galbūt ji bus šiek tiek mažesnė. O jei dar ne – galbūt po savaitės, po mėnesio, po to pokalbio su banku, kurio dar nesuplanavote, bet kuris jau laukia savo eilės. Skaičiai gali keistis. Ir dažniausiai jie keičiasi tada, kai mes nusprendžiame juos pakeisti.