Kodėl dauguma pranešimų spaudai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę

Jei kada nors siuntei pranešimą spaudai ir negavai jokio atsako – žinok, tu ne vienas. Redaktoriai kasdien gauna dešimtis tokių laiškų, ir dauguma jų net neatidaromi. Ne todėl, kad žurnalistai tingi ar nemėgsta tavęs. Tiesiog dauguma pranešimų yra parašyti taip, lyg jų autorius pats nežinotų, ką nori pasakyti.

Geros naujienos? Tai visiškai pataisoma.

Pirmas sakinys sprendžia viską

Redaktorius per pirmas tris sekundes nusprendžia, ar toliau skaityti. Tai reiškia, kad tavo pirmasis sakinys turi būti toks, kad žmogus norėtų perskaityti antrą. Pamiršk klasikinį įžanginį „Mūsų įmonė, įkurta 2010 metais, džiaugsmingai praneša…” – tai tiesiausias kelias į Spam aplanką.

Vietoj to – eik tiesiai prie esmės. Kas nutiko? Kodėl tai svarbu dabar? Kuo tai įdomu skaitytojui, o ne tau pačiam?

Pavyzdžiui, vietoj „Įmonė X pristato naują produktą” rašyk „Vilniaus startupo sukurta programa padeda žmonėms sutaupyti vidutiniškai 200 eurų per mėnesį.” Skirtumas milžiniškas.

Žurnalistas nėra tavo rinkodaros komanda

Čia daugelis daro didžiausią klaidą. Pranešimas spaudai nėra reklama. Jei jis skamba kaip reklama – jis bus ignoruojamas kaip reklama. Žurnalistai ieško istorijų, ne sloganų.

Paklausk savęs: ar tai, ką rašau, būtų įdomu žmogui, kuris apie mano įmonę nieko nežino? Jei atsakymas „ne” – reikia keisti požiūrį. Ieškok žmogiško elemento. Gal tavo produktas išsprendžia problemą, su kuria susiduria tūkstančiai? Gal už verslo skaičių slypi įdomi istorija?

Faktai, konkretūs skaičiai ir realūs žmonių atsiliepimai veikia kur kas geriau nei „novatoriška”, „revoliucinė” ar „unikaliausia rinkoje” sprendimai.

Forma irgi svarbi – bet ne taip, kaip galvoji

Pranešimas neturi būti ilgas. Vienas puslapis – dažniausiai pakanka. Jei negali papasakoti savo istorijos per 400 žodžių, greičiausiai dar pats sau neesi jos aiškiai suformulavęs.

Keletas praktinių dalykų:

• Antraštė – konkreti, be marketingo žargono
• Pirmas paragrafas – kas, kur, kada, kodėl svarbu
• Viena ar dvi citatos iš realių žmonių (ne „Esame džiaugsmingi ir didžiuojamės…”)
• Kontaktai – aiškiai, pabaigoje

Ir dar vienas dalykas: siųsk tinkamam žmogui. Jei rašai apie technologijų naujieną – ieškok tech redaktoriaus, ne bendros redakcijos el. pašto.

Kai viskas sudėta į vieną krūvą

Gerą pranešimą spaudai galima aprašyti paprastai: tai istorija, kurią žurnalistas norėtų papasakoti savo skaitytojams. Ne istorija, kurią tu nori, kad jis papasakotų. Skirtumas subtilus, bet esminis.

Prieš paspausdamas „Siųsti”, perskaityk savo tekstą ir pagalvok – ar aš pats, kaip skaitytojas, norėčiau apie tai sužinoti? Jei atsakymas svyruoja – dar padirbėk. Jei atsakymas aiškus „taip” – greičiausiai esi ant teisingo kelio. O jei po kelių dienų vis tiek negauni atsako, nieko baisaus – parašyk trumpą priminimą. Žmonės pamiršta, tai normalu.