Tiesa, kurią visi žino, bet niekas nesako

Žurnalistai kasdien gauna dešimtis pranešimų spaudai. Dauguma jų keliauja tiesiai į šiukšliadėžę – ne todėl, kad tema neįdomi, o todėl, kad pranešimas parašytas taip, lyg jį rašė buhalteris teisininkui. Sausai, formaliai ir be jokios kibirkšties.

Jei norite, kad jūsų pranešimas būtų ne tik perskaitytas, bet ir publikuotas – turite galvoti kaip žurnalistas, ne kaip įmonės atstovas.

Pirmas sakinys arba viskas

Redaktoriai sprendimą priima per pirmąsias 10 sekundžių. Jei pirmasis sakinys skamba kaip „UAB „Technologijų sprendimai” džiaugiasi galėdama pranešti…” – žaidimas baigtas. Niekas to neskaito.

Pradėkite nuo to, kas iš tikrųjų svarbu. Kokia nauda skaitytojui? Koks netikėtas faktas? Kokia problema sprendžiama? Pirmas sakinys turi užkabinti, o ne atbaidyti.

Pavyzdžiui, vietoj „Mūsų įmonė išleido naują produktą” – „Lietuvos startuolis išsprendė problemą, dėl kurios kasmet prarandama 2 mln. eurų.” Jaučiate skirtumą?

Struktūra, kuri veikia

Rašykite pagal žurnalistinį principą – svarbiausia informacija pirmiausia. Žurnalistas turi galėti sutrumpinti jūsų tekstą nuo apačios ir vis tiek gauti pilnavertę istoriją.

Keletas praktinių dalykų, kurie tikrai padeda:

• Antraštė – konkreti, be marketinginio šlamšto. Jokių „revoliucinių sprendimų” ar „unikalių galimybių”.
• Citata – ne „esame labai patenkinti”, o kažkas, ką žmogus iš tikrųjų pasakytų pokalbyje.
• Skaičiai – faktai parduoda geriau nei epitetai. Kiek? Kada? Kur?
• Kontaktai – aiškiai, ne paslėpti paskutiniame puslapyje.

Dažniausiai daroma klaida

Įmonės rašo apie save. Žurnalistai ieško istorijų apie žmones, problemas ir pokyčius. Šis nesutapimas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl pranešimai nepublikuojami.

Paklauskite savęs: „Kodėl tai svarbu žmogui, kuris niekada negirdėjo apie mano įmonę?” Jei negalite atsakyti per vieną sakinį – grįžkite prie pradžių ir perrašykite.

Taip pat nepamirškite pritaikyti pranešimo konkrečiai redakcijai. Technologijų portalui ir verslo žiniasklaidai reikia skirtingo kampų. Vienas pranešimas visiems – tai tas pats, kas siųsti tą patį CV į skirtingas pozicijas. Teoriškai veikia, praktiškai – ne.

Kai tekstas tampa magnetu

Geras verslo pranešimas – tai ne dokumentas, o istorija su aiškiu herojumi, problema ir sprendimu. Kai žurnalistas perskaito ir galvoja „tai įdomu mano skaitytojams” – jūs laimėjote.

Tam nereikia rašymo genijaus. Reikia sąžiningumo – pasakyti, kas iš tikrųjų nauja, kodėl tai svarbu dabar ir kam tai rūpi. Atsisakykite korporatyvinio žargono, sutrumpinkite tekstą per pusę ir įdėkite vieną tikrą, žmogišką citatą. Tikimybė, kad pranešimas bus perskaitytas, išaugs dramatiškai – ir tai nėra marketinginė hiperbolė, tai tiesiog logika.