Kodėl pranešimas spaudai vis dar svarbus

Gyvename laikais, kai kiekvienas gali paskelbti bet ką socialiniuose tinkluose per kelias sekundes. Tad natūraliai kyla klausimas – ar pranešimas spaudai dar turi prasmę? Turi. Ir netgi labiau nei prieš dešimt metų, nes žurnalistai kasdien skęsta informacijos sraute ir ieško struktūruotų, patikimų šaltinių. Gerai parašytas pranešimas spaudai yra tarsi tiesioginė linija į redakciją – jei jis parašytas teisingai.

Struktūra, kuri iš tikrųjų veikia

Pirmasis sakinys – tai viskas. Žurnalistas per pirmąsias tris sekundes nusprendžia, ar skaityti toliau. Todėl pirmoje pastraipoje turi būti atsakyta į pagrindinius klausimus: kas, ką, kada, kur ir kodėl. Tai vadinama „apverstos piramidės” principu – svarbiausia informacija pirmiausia, detalės – vėliau.

Antraštė turi būti konkreti ir be marketingo žargono. „Įmonė pristato revoliucinį sprendimą” – tai niekas. „Vilniaus startuolis sukūrė programėlę, padedančią mažoms įmonėms sutaupyti iki 30% buhalterijos išlaidų” – tai jau kažkas.

Po įvadinės pastraipos eina kontekstas – kodėl tai aktualu dabar, kokia rinkos situacija, koks poreikis. Tada – citata. Ji turi skambėti kaip tikras žmogus, o ne kaip korporatyvinė deklaracija. „Esame džiaugsmingi pristatyti šį novatorišką produktą” – tokių citatų žurnalistai neima. „Matėme, kad smulkūs verslai praranda šimtus valandų per metus dėl sudėtingų sistemų – tai norėjome pakeisti” – tai jau cituojama.

Techniniai dalykai, kurių negalima ignoruoti

Pranešimo ilgis – iki vieno A4 lapo. Jei reikia daugiau, kažkas negerai su turiniu, ne su formatu. Šriftas, tarpai, kontaktinė informacija – visa tai turi būti aiškiai matoma. Žurnalistas neturėtų ieškoti, kaip su jumis susisiekti.

Embargo – jei norite, kad naujiena būtų paskelbta konkrečią dieną, tai aiškiai nurodykite viršuje. Žurnalistai paprastai gerbia embargo sąlygas, bet tik tada, kai jos aiškiai suformuluotos.

Pridėkite nuotraukas – aukštos raiškos, horizontalios, be vandens ženklų. Redakcijos dažnai atsisako net gerų naujienų vien dėl to, kad nėra tinkamos vizualinės medžiagos.

Dažniausios klaidos, kurias daro net patyrę komunikacijos specialistai

Pirmoji – rašyti pranešimą sau, o ne žurnalistui. Jūsų vadovui gali atrodyti, kad kiekvienas produkto aspektas yra svarbus. Žurnalistui – ne. Pasirinkite vieną pagrindinę žinią ir laikykitės jos.

Antroji – siųsti pranešimą visiems iš karto. Masinis siuntimas veikia blogiau nei tikslingas. Geriau dešimt žurnalistų, kuriems tema tikrai aktuali, nei šimtas, kurie jūsų laišką ištrins neperskaitę.

Trečioji – pamiršti sekti. Vienas priminimas po dviejų trijų dienų yra norma. Du – riba. Trys – jau erzina.

Vietoj pabaigos: kai viskas susideda į vieną

Pranešimas spaudai nėra raketų mokslas, bet jis reikalauja disciplinos – sugebėjimo pasakyti daug mažai žodžių, žinoti, kas svarbu žurnalistui, o ne tik jums, ir turėti pagarbos kito žmogaus laikui. Geriausi pranešimai spaudai atrodo taip, lyg juos parašė žurnalistas, o ne rinkodaros skyrius. Jei pasieksite tą balansą – informacija bus paskelbta. Jei ne – bent jau žinosite, ką taisyti kitą kartą.