Kodėl pranešimai spaudai vis dar svarbūs skaitmeninėje eroje

Kai kas sako, kad pranešimai spaudai – tai praeities reliktas, kažkas iš tų laikų, kai žurnalistai dar nešiodavo užrašų knygeles ir rašydavo rašikliais. Bet praktika rodo ką kita. 2026 metais pranešimas spaudai išlieka vienu efektyviausių būdų pasiekti žiniasklaidą ir per ją – savo tikslinę auditoriją. Tik žaidimo taisyklės pasikeitė.

Šiandien žurnalistai per dieną gauna šimtus el. laiškų. Jų dėmesio trukmė – maždaug kaip auksinės žuvelės. Todėl jūsų pranešimas turi būti ne tik informatyvus, bet ir pakankamai intriguojantis, kad būtų perskaitytas per pirmas 10 sekundžių. Skamba sudėtingai? Iš tiesų tai labiau menas nei mokslas, bet yra keletas aiškių principų, kurie veikia.

Didžiausias pokytis per pastaruosius kelerius metus – tai ne tik spausdintinė ar internetinė žiniasklaida. Dabar pranešimai spaudai tampa pagrindu podkastų temoms, socialinės žiniasklaidos diskusijoms, net YouTube turiniui. Vienas gerai parašytas pranešimas gali sukelti bangų efektą įvairiose platformose. Bet tik jei jis parašytas taip, kad žurnalistas iš karto suprastų: čia yra istorija, verta papasakoti.

Struktūra, kuri veikia: nuo antraštės iki kontaktų

Pradėkime nuo antraštės. Jei jūsų antraštė nuobodi, viskas kita nebeturi reikšmės. Pamirškite korporatyvinius šablonus tipo „UAB ‘Mūsų Verslas’ praneša apie naują produktą”. Vietoj to galvokite kaip žurnalistas: kas čia naujo? Kodėl tai turėtų rūpėti žmonėms? Gera antraštė turi būti konkreti, turėti skaičių arba faktą, kuris iškart kelia klausimą.

Pavyzdžiui, vietoj „Nauja programėlė verslui” geriau „Lietuvos startuolis sukūrė įrankį, kuris sutaupo 15 valandų per savaitę – jau naudoja 200 įmonių”. Jaučiate skirtumą? Antroji antraštė duoda konkretų rezultatą ir socialinį įrodymą.

Po antrašte – pirmasis paragrafas. Čia taikoma žurnalistikos taisyklė: kas, ką, kada, kur, kodėl, kaip. Bet ne sausai. Pirmasis sakinys turi būti kaip kabliukas. Galite pradėti nuo stebinančio fakto, nuo problemos, kurią sprendžiate, arba nuo rezultato, kurį pasiekėte. Tik ne nuo „Džiaugiamės pranešti…” – tai skamba kaip automatinis atsakiklis.

Toliau – pagrindinis tekstas. Čia dažnai įmonės daro klaidą: pradeda pasakoti savo istoriją nuo įmonės įkūrimo 1995 metais. Žurnalistui tai nerūpi. Jam rūpi: kokią problemą sprendžiate dabar? Kodėl tai aktualu būtent šiandien? Kokie skaičiai, faktai, tendencijos tai patvirtina?

Struktūriškai pranešimas turėtų būti toks: antraštė, pirmasis paragrafas su pagrindiniu pranešimu, 2-3 paragrafai su detalesne informacija, citata (labai svarbu!), papildoma informacija apie įmonę, kontaktai. Viskas kartu – ne daugiau kaip 400-500 žodžių. Jei netelpa, reiškia, per daug vandens.

Citatos, kurios skamba autentiškai

Citatos pranešime spaudai – tai ne vieta sakyti „Mes labai džiaugiamės šiuo pasiekimu ir toliau sieksime augti”. Tokios citatos nieko neduoda. Žurnalistas jas praleis arba išvis neįtrauks į straipsnį.

Gera citata turi turėti požiūrį, nuomonę, asmenišką kampą. Pavyzdžiui: „Matėme, kaip mūsų klientai praleidžia valandas prie rutininių užduočių, nors galėtų kurti strategiją. Todėl sukūrėme įrankį, kuris tą rutiną automatizuoja. Rezultatas – žmonės vėl turi laiko mąstyti, o ne tik vykdyti”, – sako įmonės vadovas Petras Petraitis.

Matote skirtumą? Ši citata pasakoja istoriją, rodo empatiją klientams ir duoda konkretų rezultatą. Ji skamba kaip gyvas žmogus, o ne kaip korporatyvinio komunikacijos skyriaus šablonas.

Dar vienas patarimas: citatas rašykite taip, kaip žmonės iš tiesų kalba. Jei jūsų vadovas gyvenime nesakytų „optimizuoti procesus siekiant maksimalaus efektyvumo”, tai ir citatoje to nerašykite. Autentiškumas jaučiamas. Ir jis veikia.

Kada siųsti ir kaip pasirinkti žiniasklaidą

Laiko parinkimas – tai ne smulkmena. Pranešimą siųsti penktadienio vakarą arba pirmadienio rytą 8 val. – beveik garantuotas būdas, kad jis bus ignoruojamas. Žurnalistai penktadieniais jau galvoja apie savaitgalį, o pirmadieniais skęsta el. laiškuose, kurie susikaupė per savaitgalį.

Geriausias laikas – antradienio ar trečiadienio rytas, apie 9-10 val. Žurnalistai jau įsibėgėjo, bet dar nepasinėrę į dienos chaosą. Jei jūsų naujiena susijusi su konkrečia tema, pavyzdžiui, finansais, pasižiūrėkite, kada ta tema dažniausiai aptariama. Kartais verta siųsti ir ketvirtadienį, jei žinote, kad konkretus leidinys rengia penktadienio numerį su jums aktualia rubrika.

Dėl žiniasklaidos pasirinkimo – čia reikia būti realistais. Jei esate mažas Kauno startuolis, „The New York Times” greičiausiai nebus suinteresuotas. Bet vietinė verslo žiniasklaida, specializuoti technologijų portalai, regioniniai leidiniai – tai jūsų taikinys. Sudarykite sąrašą iš 20-30 konkrečių žurnalistų, kurie rašo jūsų tema. Ne redakcijų, o konkrečių žmonių. Susiraskite jų el. paštus (ne info@, o asmeninius), pasižiūrėkite, kokias temas jie dažniausiai rašo.

Ir dar: nepamirškite podkastų vedėjų, YouTube kanalų, kurie aptarinėja jūsų sritį. 2026 metais jie dažnai turi didesnę auditoriją nei tradiciniai leidiniai. Pranešimas spaudai jiems taip pat aktualus – tai gali būti tema epizodui ar vaizdo įrašui.

Kaip parašyti pranešimą, kuris išsiskiria iš šimtų kitų

Štai kur prasideda tikrasis darbas. Kiekvienas gali parašyti pranešimą pagal šabloną. Bet kaip padaryti, kad jūsų pranešimas būtų pastebėtas?

Pirma, pasakokite istoriją, ne faktus. Žmonės mėgsta istorijas. Vietoj „Mūsų apyvarta išaugo 150%” geriau: „Prieš metus turėjome tris klientus ir dirbo tik įkūrėjai. Dabar – 200 klientų, 15 darbuotojų ir planuojame plėtrą į Latviją”. Tai ta pati informacija, bet pateikta kaip kelionė, o ne kaip statistika.

Antra, naudokite duomenis, bet ne per daug. Vienas-du stiprūs skaičiai veikia geriau nei dešimt vidutinių. Pavyzdžiui: „Vidutinis mūsų klientas sutaupo 15 valandų per mėnesį” – tai konkretus, įsivaizduojamas skaičius. „Mūsų sprendimas padidina efektyvumą 23,7%” – skamba dirbtinai ir sunkiai suvokiama.

Trečia, padarykite pranešimą aktualų dabar. Susieti su tendencija, su naujienomis, su tuo, kas vyksta šiuo metu. Pavyzdžiui, jei kalbate apie nuotolinį darbą, galite paminėti naujausius tyrimus ar pokyčius darbo rinkoje. Tai rodo, kad nesate atskirti nuo realybės, o esate jos dalis.

Ketvirta, pridėkite vizualinę medžiagą. Pranešime nurodykite, kad galite pateikti kokybiškas nuotraukas, infografikas, vaizdo medžiagą. Žurnalistams tai labai svarbu – straipsnis su vaizdu gauna daugiau dėmesio. Bet nepridėkite 20 MB failo prie el. laiško. Geriau nuoroda į Dropbox ar Google Drive aplanką.

Sekimas ir santykių su žurnalistais kūrimas

Išsiuntėte pranešimą. Kas toliau? Daugelis įmonių čia sustoja ir laukia stebuklo. Bet realybė tokia: dauguma pranešimų nesusilaukia atsakymo. Ne todėl, kad jie blogi, o todėl, kad žurnalistai užsiėmę.

Po 2-3 dienų galite švelniai priminti. Bet ne „Ar gavote mano pranešimą?” tipo laišku. Geriau: „Sveiki, siuntėme informaciją apie [tema]. Suprantu, kad užsiėmę, bet jei domina, galiu suorganizuoti interviu su mūsų vadovu arba pateikti papildomų duomenų”. Tai rodo, kad norite padėti, o ne tik prašote dėmesio.

Dar geriau – sekite žurnalistus socialiniuose tinkluose. Pakomentavę jų straipsnį, pasidalinę jų turiniu, jūs palaipsniui tampate jiems matomi. Kai ateis laikas jūsų pranešimui, jūsų vardas nebus visiškai nepažįstamas.

Ir svarbiausia: santykiai su žiniasklaida – tai ne vienkartinis dalykas. Jei žurnalistas parašė apie jus, padėkokite. Pasidalinkite straipsniu savo kanaluose. Kai tik turite įdomios informacijos, net jei tai ne oficialus pranešimas, galite ją pasiūlyti. „Pastebėjome įdomią tendenciją mūsų srityje, gal jums aktualu?” – tokia žinutė gali tapti straipsnio pradžia.

Klaidos, kurių reikia vengti bet kokia kaina

Per daugelį metų mačiau šimtus pranešimų spaudai. Ir kai kurios klaidos kartojasi vėl ir vėl. Pirmoji – per ilgas tekstas. Jei jūsų pranešimas ilgesnis nei vienas ekranas, jis per ilgas. Žurnalistai neturi laiko skaityti romanų. Jei negalite sutraukti iki 400-500 žodžių, vadinasi, patys dar neaiškiai suprantate, ką norite pasakyti.

Antroji klaida – per daug korporatyvinio žargono. „Sinergija”, „holistinis požiūris”, „inovatyvūs sprendimai” – šie žodžiai nieko nereiškia. Jie tik rodo, kad neturite ką pasakyti konkrečiai. Kalbėkite paprastai. Jei negalite paaiškinti savo produkto ar paslaugos dešimtmečiui, vadinasi, jūsų pranešimas per sudėtingas.

Trečia klaida – siuntimas visiems iš eilės. Masinis siuntimas į šimtus adresų su tuo pačiu tekstu – tai greičiausias būdas patekti į šlamšto aplanką. Geriau pasirinkti 20 tikslių adresatų ir kiekvienam parašyti bent po vieną personalizuotą sakinį el. laiško pradžioje. „Sveiki, mačiau jūsų straipsnį apie [tema], manau, tai jums gali būti aktualu…”

Ketvirta klaida – melavimas ar perdėjimas. Jei sakote „pirmi Lietuvoje”, įsitikinkite, kad tai tiesa. Žurnalistai patikrina. Jei sakote „revoliucinis produktas”, bet iš tiesų tai tik nedidelis patobulinimas, prarasite patikimumą. Geriau būti nuoširdžiam ir realistam nei bandyti atrodyti didesniu, nei esi.

Penkta klaida – jokių kontaktų arba sunkiai pasiekiami kontaktai. Pranešimo pabaigoje turi būti vardas, pavardė, telefonas, el. paštas. Ir kai žurnalistas skambina ar rašo, atsakykite per valandą, ne per dieną. Naujienos sensta greitai.

Kai pranešimas virsta istorija: ko tikėtis ir kaip maksimizuoti poveikį

Tarkime, jūsų pranešimas suveikė. Žurnalistas parašė straipsnį arba pakvietė į interviu. Kas dabar? Daugelis įmonių tiesiog džiaugiasi ir tiek. Bet tai tik pusė darbo.

Pirma, pasidalinkite straipsniu savo kanaluose – svetainėje, socialiniuose tinkluose, naujienlaiškiuose. Bet ne tiesiog nuoroda. Pridėkite savo komentarą, kontekstą, kodėl tai svarbu. Tai padidina straipsnio pasiekiamumą ir rodo, kad vertinat žurnalisto darbą.

Antra, naudokite straipsnį pardavimų ir rinkodaros tikslams. „Kaip rašė [leidinys]…” – tai socialinis įrodymas, kuris veikia. Galite cituoti straipsnį savo svetainėje, pridėti prie komercinių pasiūlymų, naudoti kaip įrodymą, kad esate patikimi.

Trečia, analizuokite rezultatus. Ar padidėjo srautas į svetainę? Ar gavote užklausų? Kokios temos susilaukė daugiausia dėmesio? Tai padės planuoti būsimus pranešimus. Galbūt pastebėsite, kad viena tema veikia geriau nei kita, arba vienas leidinys duoda daugiau rezultatų.

Ketvirta, palaikykite momentumą. Vienas straipsnis – tai gera, bet nuosekli žiniasklaidoje buvimas – tai strategija. Planuokite pranešimus reguliariai, bet ne per dažnai. Kartą per ketvirtį su rimta naujiena – tai realu ir efektyvu. Kas savaitę su smulkmenomis – tai kelias į ignoravimą.

Ateities žvilgsnis: kaip pranešimai spaudai keičiasi ir kur judėti

Žiniasklaidos kraštovaizdis keičiasi sparčiau nei bet kada. Tradiciniai leidiniai vis dar svarbūs, bet jų įtaka mažėja. Tuo pačiu metu auga specializuoti portalai, podkastai, YouTube kanalai, net TikTok tapęs naujienų šaltiniu jaunesniems žmonėms.

2026 metais pranešimas spaudai nebėra tik tekstas. Tai multimedijinis paketas. Geriausi pranešimai dabar ateina su vaizdo medžiaga, infografikomis, net trumpais video klipais. Jei turite produktą, parodykite jį veikiantį. Jei kalbate apie paslaugą, pateikite kliento atsiliepimą video formatu. Žurnalistams tai palengvina darbą ir padidina tikimybę, kad jūsų istorija bus papasakota.

Dar viena tendencija – tiesioginis bendravimas su auditorija. Vietoj to, kad lauktumėte, kol žurnalistas parašys apie jus, galite patys tapti žiniasklaida. LinkedIn straipsniai, įmonės tinklaraštis, podkastas – visa tai papildo tradicinius pranešimus spaudai. Ir kartais veikia net geriau, nes turite visišką kontrolę.

Bet pranešimai spaudai neišnyks. Jie tik evoliucionuoja. Esmė lieka ta pati: turite ką pasakyti, kas verta dėmesio, ir ieškote būdo tai perduoti tiems, kurie gali jūsų žinią paskleisti. Tik būdai ir formatai keičiasi.

Taigi, rašydami pranešimą 2026 metais, galvokite ne tik apie tradicinį straipsnį laikraštyje. Galvokite apie podkasto epizodą, YouTube video, LinkedIn įrašą, net Instagram stories. Jūsų pranešimas – tai tik pradinis taškas, ne galutinis tikslas. Jei jis parašytas gerai, jis gali keliauti per įvairias platformas ir pasiekti tūkstančius žmonių įvairiais būdais.

Ir paskutinis patarimas: nebijokite eksperimentuoti. Išbandykite skirtingas antraštes, skirtingus formatus, skirtingus siuntimo laikus. Stebėkite, kas veikia, kas ne. Kiekviena įmonė, kiekviena sritis skirtinga. Tai, kas veikia technologijų startupui, gali neveikti restoranui. Raskite savo stilių, savo balsą, savo būdą pasakoti istorijas. Ir būkite nuoseklūs. Vienas pranešimas nieko nepakeis, bet dešimt gerų pranešimų per metus gali iš esmės pakeisti jūsų matomumą žiniasklaidoje.