Žurnalistai kasdien gauna šimtus pranešimų. Jūsų – vienas iš jų

Redakcijų el. pašto dėžutės – tai savotiški juodieji skylės. Įkrenta šimtai pranešimų per dieną, o išeina – vos keli. Daugelis verslo atstovų vis dar galvoja, kad pakanka parašyti „Mūsų įmonė džiaugiasi pranešdama…” ir žurnalistas pats susiras istoriją. Nesusiras. Jis tiesiog paspaus „Delete”.

Problema ne ta, kad žurnalistai yra tingūs ar priešiški verslui. Problema ta, kad dauguma pranešimų spaudai yra parašyti apie įmonę, o ne žmonėms. Skirtumas – milžiniškas.

Pirmas sakinys arba viskas

Žurnalistas sprendimą priima per pirmąsias dešimt sekundžių. Jei pirmame sakinyje nėra aiškaus atsakymo į klausimą „kodėl tai svarbu skaitytojui?” – pranešimas keliauja į šiukšliadėžę. Todėl užmirškite įžangas apie įmonės istoriją ir misijos teiginius. Pradėkite nuo esmės.

Blogas pavyzdys: „UAB ‘Technosprendimas’, įkurta 2015 metais ir turinti daugiau nei 200 darbuotojų, džiaugiasi pristatydama naują produktą.”

Geresnis: „Lietuviška startuolių ekosistema sulaukia naujo žaidėjo – platformos, kuri žada prekes iš užsienio parduotuvių pristatyti per 48 valandas.”

Jautėte skirtumą? Pirmame – įmonė kalba apie save. Antrame – yra istorija.

Kontekstas – tai ne formalumas, o kablys

Geras pranešimas spaudai visada turi ryšį su tuo, kas vyksta pasaulyje. Jei jūsų produktas sprendžia problemą, apie kurią šiandien rašo visi – tai jūsų šansas. Jei startuojate naują paslaugą darbuotojų gerovei – paminėkite, kad darbo rinkos tyrimas rodo augantį perdegimo lygį. Žurnalistui reikia konteksto, kad galėtų pasakyti redaktoriui: „Žiūrėk, tai aktualu dabar.”

Sezoniškumas, statistika, socialiniai pokyčiai – visa tai gali tapti tiltu tarp jūsų pranešimo ir realios žiniasklaidos erdvės. Naudokite tai.

Citatos, kurios neskamba kaip citatos

„Esame labai patenkinti šiuo pasiekimu ir tikime, kad tai atvers naujas galimybes mūsų klientams.” Tokia citata – nenaudinga. Ji nieko nesako, nieko neatskleidžia ir žurnalistas jos tiesiog neįtrauks.

Citata turi skambėti kaip žmogus kalbantis, o ne kaip korporacinis dokumentas. Leiskite vadovui pasakyti kažką tikro – netgi jei tai šiek tiek nepatogu. „Mes rizikavome viskuo, kai priėmėme šį sprendimą” – tai citata, kurią norisi skaityti.

Kai pranešimas išsiųstas – darbas dar nesibaigė

Siųsti pranešimą ir laukti – tai receptas nusivylimui. Žurnalistai yra žmonės, kurie dirba chaotiškoje aplinkoje. Mandagus priminimas po dviejų trijų dienų – visiškai priimtinas. Tačiau svarbu tai padaryti su pridėtine verte: „Siunčiu priminimą ir pridėjau papildomų duomenų, kurie gali būti naudingi.” Ne tiesiog „ar gavote mano pranešimą?”

Taip pat – siųskite tinkamam žmogui. Technologijų naujieną siųsti gyvenimo stiliaus žurnalistui yra laiko švaistymas abiem pusėms. Pasitikrinkite, kas redakcijoje rašo jūsų tematika.

Taisyklė, kurios niekas nepasakys atvirai

Geriausiai publikuojami tie pranešimai, kurie žurnalistui palengvina darbą, o ne jį apsunkina. Jei jūsų tekstas jau yra beveik straipsnis – su aiškia istorija, kontekstu, citatomis ir faktais – žurnalistui belieka jį pritaikyti. Tai nereiškia, kad jis tiesiog nukopijuos jūsų tekstą. Bet tai reiškia, kad jis turės pagrindą, nuo kurio pradėti.

Verslo komunikacija ir žurnalistika nėra priešai – jos gali dirbti kartu, kai abi pusės supranta viena kitos poreikius. Ir tas supratimas prasideda nuo vieno paprasto klausimo, kurį turėtumėte užduoti sau prieš paspausdami „Siųsti”: kodėl tai svarbu žmogui, kuris niekada negirdėjo apie mano įmonę? Jei atsakymas aiškus – pranešimas turi šansą. Jei ne – grįžkite prie klaviatūros.