Kodėl dauguma pranešimų spaudai tiesiog dingsta

Žurnalistai kasdien gauna dešimtis, kartais šimtus pranešimų spaudai. Dauguma jų keliauja tiesiai į šiukšliadėžę – ne todėl, kad informacija bloga, o todėl, kad pateikta netinkamai. Verslas dažnai galvoja, kad pakanka parašyti „mes džiaugiamės pranešti” ir išsiųsti į keletą redakcijų. Deja, taip tai neveikia.

Problema ta, kad įmonės rašo pranešimus sau, o ne žurnalistams. Jie pilni vidinės terminologijos, savigyrų ir informacijos, kuri įdomia tik pačiai įmonei. Žurnalistui reikia istorijos – kažko, kas sudomins jo skaitytojus.

Struktūra, kuri iš tikrųjų veikia

Pirmasis sakinys turi atsakyti į klausimą: kodėl tai svarbu dabar? Ne „įmonė X įkurta 2005 metais”, o konkreti naujiena su kontekstu. Jei naujienų vertė neaiški per pirmąsias penkias sekundes – pranešimas žlunga.

Toliau eina faktai: kas, ką, kada, kur, kodėl. Jokių pūstų frazių, jokio „inovatyvaus ekosistemos sprendimo”. Konkretūs skaičiai, datos, vardai. Jei turite statistiką ar tyrimą – puiku, tai žurnalistams tikras lobis.

Citata turi skambėti kaip žmogus, o ne kaip korporacinis dokumentas. „Esame įsipareigoję teikti aukščiausios kokybės paslaugas” – tai šiukšliadėžės turinys. „Pastebėjome, kad mūsų klientai praranda vidutiniškai 3 valandas per savaitę dėl šios problemos, todėl nusprendėme tai išspręsti” – tai jau kita kalba.

Kam siųsti ir kaip

Masiniai siuntiniai į info@ adresus neveikia. Reikia ieškoti konkretaus žurnalisto, kuris rašo jūsų srities temomis. Lietuvos atveju tai nėra taip sunku – žiniasklaidos bendruomenė nedidelė, žurnalistų kontaktus galima rasti socialiniuose tinkluose arba tiesiog paskambinus į redakciją.

El. laiško tema turi būti pranešimo esmė, ne „Pranešimas spaudai”. Ir dar vienas dalykas – siųskite pranešimą tinkamu laiku. Pirmadienio rytas arba ketvirtadienis iki pietų – statistiškai geriausi laikai. Penktadienio popietė yra beveik garantuotas ignoravimas.

Prie pranešimo visada pridėkite aukštos raiškos nuotrauką. Redakcijos dažnai atsisako net gerų istorijų, jei nėra vizualinio turinio.

Apie ką tikrai verta pagalvoti prieš spaudžiant „Siųsti”

Verslo pranešimas spaudai – tai ne reklama ir ne vidinis dokumentas. Tai pasiūlymas žurnalistui: „Štai istorija, kurią galite papasakoti savo skaitytojams.” Jei galvojate apie tai tokiu kampu, rašyti tampa daug lengviau.

Geras testas – perskaitykite savo pranešimą ir paklausite savęs: ar tai įdomu žmogui, kuris apie mano įmonę nieko nežino? Jei atsakymas abejotinas, reikia perrašyti. Dažniausiai problema yra ne tema, o tai, kaip ji pateikta. Tikra naujiena gali būti ir nauja paslauga, ir tyrimo rezultatai, ir netikėta partnerystė – svarbiausia parodyti, kodėl tai svarbu platesniam kontekstui, o ne tik jūsų įmonei.