Kodėl dauguma pranešimų spaudai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę

Redaktoriai kasdien gauna dešimtis, kartais šimtus pranešimų. Dauguma jų – generuoti pagal šabloną, pilni savigyrų ir frazių tipo „lyderiaujanti rinkoje įmonė” ar „revoliucingas sprendimas”. Tokie pranešimai neskaitomi. Problema ne tame, kad žurnalistai tingūs – problema tame, kad siuntėjai rašo sau, ne skaitytojui.

Prieš pradedant rašyti, verta užduoti vieną paprastą klausimą: kodėl tai turėtų rūpėti žmogui, kuris niekada negirdėjo apie jūsų įmonę?

Struktūra, kuri iš tikrųjų veikia

Pirmasis sakinys – tai viskas. Jei jis nesudomina, toliau niekas neskaitys. Pradėkite nuo fakto, skaičiaus ar situacijos, kuri kažką reiškia. Ne nuo įmonės pavadinimo, ne nuo to, kiek metų dirbate rinkoje.

Toliau – vienas aiškus paragrafas, kas nutiko ir kodėl tai svarbu. Be istorijos fono, be įmonės misijos aprašymo. Tik esmė.

Citata – jei yra – turi skambėti kaip žmogaus žodžiai, ne kaip korporatyvinis pareiškimas. „Mes džiaugiamės galėdami pasiūlyti…” – tokios citatos nepadeda. Geriau kažkas konkretaus: ką tai keičia, ko anksčiau nebuvo galima padaryti.

Kontaktai ir papildoma informacija – gale, trumpai. Redaktorius, jei sudomino, susiras viską pats.

Keletas dalykų, kurie iš karto išduoda mėgėją

Antraštė su šauktuku. Žodžiai „unikalus”, „novatoriškas”, „pirmasis Lietuvoje” be jokių įrodymų. Trijų puslapių pranešimas apie tai, kas galėtų tilpti į pusę. Priedai, kurių niekas neprašė.

Taip pat – siuntimas visiems iš karto, vienodu tekstu. Redaktoriai žino, kai pranešimas išsiųstas šimtui žmonių. Kartais verta parašyti trumpą asmeninę eilutę prieš pranešimą – kodėl manote, kad būtent šiam leidiniui tai aktualu.

Laikas ir kanalas – ne smulkmena

Pirmadienio rytas – blogas laikas. Penktadienio popietė – dar blogiau. Antradieniai ir trečiadieniai, iki pietų, statistiškai veikia geriau. Tai nėra garantija, bet bent jau pranešimas nebus palaidotas po savaitgalio el. laiškų krūva.

Kai kurie redaktoriai atvirai sako, kad el. paštas jiems priimtinesnis nei socialiniai tinklai ar žinutės. Kiti – atvirkščiai. Jei nežinote, el. paštas vis dar yra saugiausias pasirinkimas.

Kai pranešimas – tik pradžia

Geras pranešimas spaudai nėra tikslas. Tai kvietimas pokalbiui. Jei redaktorius susidomėjo, jis parašys ar paskambins. Ir čia prasideda tikrasis darbas – atsakyti greitai, turėti papildomos informacijos, pasiūlyti pašnekovą, kuris gali kalbėti be scenarijaus.

Įmonės, kurios reguliariai patenka į žiniasklaidą, dažniausiai ne todėl, kad moka rašyti pranešimus – o todėl, kad žurnalistai jomis pasitiki kaip šaltiniu. Tai užtrunka. Vienas pranešimas to nepadarys. Bet kiekvienas gerai parašytas pranešimas yra žingsnis ta kryptimi.