Žinot tą jausmą, kai atsiverti šildymo sąskaitą ir pagalvoji – gal čia klaida? Deja, ne. Žiemą verslo patalpų šildymas gali suryti didžiulę dalį biudžeto, ypač jei pastatas senesnis arba niekas niekada rimtai nesižiūrėjo, kur ta šiluma dingsta. Bet gera žinia – dauguma sprendimų, apie kuriuos čia papasakosiu, nėra jokia fantastika ar milžiniškos investicijos į ateitį po penkerių metų. Jie atsiperka per vienerius metus. Kartais net greičiau.

1. Termostatai su programavimu – pigiausias protingas žingsnis

Jei jūsų biuras ar sandėlis vis dar šildomas taip, kad temperatūra vienoda ir darbo metu, ir naktį, ir savaitgaliais – čia jau problema. Programuojami termostatai leidžia nustatyti žemesnę temperatūrą tada, kai patalpose nieko nėra. Skamba banaliai, bet praktika rodo, kad vien šitas žingsnis gali sumažinti sąnaudas 10-15 procentų. Investicija minimali, o rezultatas jaučiasi jau pirmą mėnesį.

2. Sandarinimas – ten, kur šiluma tiesiog iškeliauja pro duris

Durys, langai, vartai sandėliuose – dažniausiai būtent čia nutekina daugiausiai šilumos. Patikrinkit sandarinimo juosteles, pažiūrėkit, ar nėra plyšių palei rėmus. Tai nėra brangu, bet efektas didžiulis, ypač jei pastatas turi didelius pramoninius vartus, kurie atsidaro kelis kartus per dieną.

3. Šilumos siurbliai vietoj senų katilų

Čia jau rimtesnė investicija, bet ir atsiperkantis sprendimas gali būti gerokai greitesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ypač jei senasis katilas jau senas, neefektyvus ir suryja daugiau kuro nei turėtų. Šilumos siurbliai leidžia sutaupyti gerokai daugiau nei pusę energijos sąnaudų, priklausomai nuo pastato tipo ir dabartinės sistemos.

4. Termovizinis patikrinimas – pamatyk, ko akimis nematai

Tai vienas iš tų dalykų, kurių dauguma verslų tiesiog niekada nedaro, nors turėtų. Termovizinė kamera parodo tiksliai, kur pastatas praranda šilumą – gal tai stogas, gal siena, gal net elektros skydinė. Turint šitą informaciją, žinai tiksliai, kur investuoti, o ne šaudai aklai.

5. Šilumos atgavimo sistemos vėdinimui

Jei patalpose yra priverstinis vėdinimas (o daugumoje komercinių pastatų taip ir yra), be rekuperacijos jūs tiesiog išleidžiate šildytą orą pro ventiliaciją ir įsileidžiate šaltą iš lauko. Šilumos atgavimo sistema paima šilumą iš išeinančio oro ir perduoda įeinančiam. Skamba techniškai, bet esmė paprasta – mažiau energijos reikia, kad sušildytum tą patį orą iš naujo.

6. LED apšvietimas – netiesioginis, bet realus poveikis

Atrodo, kokia čia sąsaja su šildymu? O tokia, kad senos lempos generuoja šilumą, kurios niekam nereikia vasarą, bet žiemą irgi neveikia jums naudai, nes elektros energijos sąnaudos apskritai auga. Pereinant prie LED, sumažėja bendra elektros suvartojimo apkrova, o sutaupyti pinigai gali būti nukreipti į kitus energetinius patobulinimus.

7. Reguliarus šildymo sistemos servisas

Tai turbūt labiausiai nuvertintas punktas visame sąraše. Neprižiūrimas katilas ar šilumos siurblys palaipsniui praranda efektyvumą, o niekas to nepastebi, kol sąskaitos pradeda kilti. Metinis servisas kainuoja nedaug, o užtikrina, kad sistema veikia taip, kaip turėtų – ne 70 procentų galios.

Tai kas iš viso to belieka?

Jei reikėtų rinktis vieną dalyką, nuo ko pradėti – rinkčiausi termovizinį patikrinimą. Tai leidžia pamatyti realią situaciją, o ne spėlioti. Tada jau galima nuspręsti, ar pakanka sandarinimo ir termostato, ar reikia rimtesnės investicijos į šilumos siurblį. Svarbiausia – nelaukti, kol sąskaitos taps nepakeliamos. Dauguma šitų sprendimų nėra brangūs stebuklai, o tiesiog sveikas protas, paverstas veiksmais. Ir kai po metų pamatysi, kiek sutaupei, greičiausiai pagalvosi – kodėl gi nepradėjau anksčiau.