Lietuvos politiniame kraštovaizdyje smulkusis ir vidutinis verslas jau seniai tapo vienu svarbiausių rinkimų žadų objektų. Kiekvienos partijos programa žada palaikymą verslui, tačiau realybė dažnai skiriasi nuo pažadų. Lietuvos liaudies partijos ekonominė programa 2024-2027 metų laikotarpiui pristato ambicingus planus, kurie gali iš esmės pakeisti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) veiklos sąlygas šalyje.

Partijos siūlymai apima mokesčių sistemos reformą, biurokratijos mažinimą, finansavimo galimybių plėtrą ir regionų plėtros skatinimą. Tačiau ar šie planai yra realistiškai įgyvendinami, ir kokių pasekmių galima tikėtis verslo bendruomenei?

Mokesčių reforma: mažiau mokėti ar daugiau administruoti?

Lietuvos liaudies partijos mokesčių reformos siūlymai atrodo patraukliai ant popieriaus. Partija žada sumažinti pelno mokestį smulkiajam verslui nuo dabartinių 15 proc. iki 10 proc., o individualios veiklos mokestį – iki 5 proc. pirmaisiais veiklos metais. Taip pat siūloma įvesti progresyvų PVM mokėjimo mechanizmą, kai įmonės, kurių metinės pajamos neviršija 100 tūkst. eurų, galėtų mokėti sumažintą 15 proc. PVM tarifą.

Tačiau ekspertai įspėja, kad tokios reformos gali sukelti administracinių sunkumų. Skirtingų tarifų taikymas reikalauja sudėtingesnės apskaitos sistemos, o tai gali padidinti buhalterių paslaugų kaštus mažoms įmonėms. Be to, ES teisės aktai riboja PVM tarifų keitimo galimybes, todėl kai kurie siūlymai gali būti sunkiai įgyvendinami.

Praktinis patarimas: Jei šie mokesčių pakeitimai būtų priimti, smulkiojo verslo atstovams verta būtų investuoti į modernias apskaitos sistemas jau dabar, kad būtų pasiruošę naujoms taisyklėms.

Biurokratijos mažinimas: tikri sprendimai ar tušti žodžiai?

Biurokratijos mažinimas – tai tema, kuri skamba kiekvienos partijos programoje, tačiau Lietuvos liaudies partija pristato gana konkrečius siūlymus. Partija žada įvesti „vieno langelio” principą visoms verslo licencijoms ir leidimams, sukurti bendrą skaitmeninę platformą dokumentų pateikimui ir sumažinti verslo patikrinimų skaičių 30 proc.

Ypač dėmesio verta partijos idėja dėl „reguliacinės poveikio verslo testo” – kiekvienas naujas teisės aktas turėtų būti įvertintas pagal jo poveikį smulkiajam verslui. Jei poveikis būtų neigiamas, teisės aktas turėtų būti koreguojamas arba atšaukiamas.

Vis dėlto skeptikai nurodo, kad panašūs pažadai buvo duodami ir anksčiau, o realūs pokyčiai vyksta lėtai. Lietuvos verslo konfederacijos duomenimis, vidutiniškai smulki įmonė per metus praleidžia apie 120 valandų administracinių procedūrų tvarkymui – ir šis skaičius per pastaruosius penkerius metus sumažėjo tik 15 proc.

Finansavimo galimybės: ar bus lengviau gauti kreditą?

Vienas iš didžiausių smulkiojo verslo skausmų Lietuvoje – sudėtingas ir brangus finansavimas. Lietuvos liaudies partija siūlo sukurti valstybės garantuojamą kreditavimo fondą, kuris galėtų suteikti paskolas iki 500 tūkst. eurų su sumažintais palūkanų tarifais ir supaprastintomis užstato sąlygomis.

Taip pat partija žada plėsti „Invegos” veiklą ir sukurti specialų fondą moterų verslui remti. Šis fondas galėtų suteikti ne tik finansinę paramą, bet ir mentorystės paslaugas bei verslo konsultacijas.

Tačiau finansų ekspertai įspėja, kad valstybės garantuojami kreditai gali sukelti moralinės rizikos problemą – verslininkai gali imtis rizikingesnių projektų, žinodami, kad nuostolius padengs valstybė. Be to, tokių programų finansavimas reikalauja papildomų biudžeto lėšų, o tai gali lemti mokesčių padidėjimą kitose srityse.

Rekomendacija verslininkams: Nepriklausomai nuo politinių pažadų, verta diversifikuoti finansavimo šaltinius – ieškoti privatių investuotojų, dalyvauti ES finansavimo programose ir plėtoti santykius su keliais bankais.

Regionų plėtra: ar bus užkirstas kelias centralizacijai?

Lietuvos liaudies partijos programa ypač akcentuoja regionų plėtrą ir decentralizaciją. Partija siūlo sukurti regioninius verslo inkubatorius, suteikti mokesčių lengvatas įmonėms, kurios kuria darbo vietas už Vilniaus ir Kauno ribų, bei investuoti į regionų infrastruktūrą.

Vienas iš konkrečiausių siūlymų – „regioninio verslo bonus” sistema, kai įmonės, įsikūrusios rajonų centruose ar mažesniuose miestuose, galėtų gauti iki 50 proc. lengvatą pelno mokesčiui pirmaisiais trejais veiklos metais. Taip pat siūloma kompensuoti dalį darbuotojų perkvalifikavimo išlaidų regionų įmonėms.

Šie siūlymai gali būti ypač aktualūs atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos pasekmes ir nuotolinio darbo populiarėjimą. Daugelis specialistų dabar gali dirbti iš bet kurios Lietuvos vietos, todėl tinkama regionų politika galėtų sustabdyti gyventojų migraciją į didžiuosius miestus.

Skaitmenizacijos skatinimas: būtinybė ar papildoma našta?

Lietuvos liaudies partija didelį dėmesį skiria verslo skaitmenizacijai. Partijos programoje numatyta sukurti specialų skaitmenizacijos fondą, kuris kompensuotų iki 70 proc. išlaidų, skirtų IT sprendimų diegimui smulkiajame versle. Taip pat siūloma organizuoti nemokamus skaitmeninio raštingumo kursus verslininkams ir jų darbuotojams.

Ypač daug dėmesio skiriama e-prekybos plėtrai. Partija žada sukurti bendrą lietuviškų prekių ir paslaugų platformą, kuri galėtų konkuruoti su tarptautiniais gigantais kaip Amazon ar eBay. Šiai platformai būtų taikomi sumažinti komisiniai mokesčiai lietuvių įmonėms.

Tačiau kritikai nurodo, kad priverstas skaitmenizacijos tempas gali būti per greitas daugeliui tradicinių verslo šakų. Ypač tai paveiks vyresnio amžiaus verslininkus, kuriems gali būti sunku prisitaikyti prie naujų technologijų.

Praktinis sprendimas: Verslo savininkai turėtų pradėti skaitmenizacijos procesą palaipsniui – pradedant nuo paprasčiausių sprendimų kaip internetinė apskaita ar socialinių tinklų naudojimas rinkodarai.

Darbuotojų apsauga ir socialinės garantijos: balansas tarp verslo ir darbuotojų

Lietuvos liaudies partijos programa taip pat paliečia darbo santykių reguliavimą. Partija siūlo padidinti minimalų atlyginimą iki 800 eurų iki 2027 metų, tačiau kartu žada kompensuoti dalį socialinio draudimo įmokų smulkioms įmonėms, kurios turi iki 10 darbuotojų.

Taip pat siūloma įvesti lankstesnį darbo laiko reguliavimą – leisti įmonėms susitarti su darbuotojais dėl keturių dienų darbo savaitės ar kintamo darbo grafiko be papildomų biurokratinių procedūrų.

Vis dėlto verslo atstovai skeptiškai vertina minimalaus atlyginimo didinimo planus. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos duomenimis, 40 proc. SVV įmonių jau dabar patiria sunkumų mokant dabartinį minimalų atlyginimą, ypač po pandemijos pasekmių.

Kada pažadai susidurs su realybe

Lietuvos liaudies partijos ekonominė programa smulkiajam ir vidutiniam verslui atrodo ambicingas ir išsamus dokumentas. Mokesčių lengvatos, biurokratijos mažinimas, finansavimo galimybių plėtra – visa tai skamba patraukliai verslo bendruomenei. Tačiau realus šių siūlymų įgyvendinimas priklausys nuo daugelio veiksnių: nuo politinės valios ir biudžeto galimybių iki ES teisės aktų ir ekonominės situacijos pokyčių.

Svarbu suprasti, kad bet kokie politiniai sprendimai neturėtų būti vienintelis verslo strategijos pagrindas. Sėkmingas verslas visada remiasi rinkos poreikių pažinimu, inovacijomis ir gebėjimu prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Politinė parama gali būti naudinga, bet ji niekada neturėtų pakeisti sveiko verslo mąstymo ir profesionalaus valdymo.

Artėjantys metai parodys, kurie iš šių pažadų taps realybe, o kurie liks tik gražiais žodžiais rinkimų programose. Tuo tarpu verslininkams verta stebėti politinius procesus, bet kartu ruoštis įvairiems scenarijams ir neprarasti galimybių augti nepriklausomai nuo to, kas vyksta politikos koridoriuose.