Aktualijos

Kovo 16 - oji - Knygnešio diena

      Filmo „Knygnešys“ kadrai moksleivius paskatino  atsigręžti į tuometinę kaimo buitį, žmonių santykius, nusikelti į tuos laikus, kada už gimtąjį žodį galėjai būti ištremtas į Sibirą ar sušaudomas.      

      Pažiūrėję filmą apie knygnešius, mokiniai rašė rašinį „Laiškas Knygnešiui“. Lietuvių kalbos mokytoja Danguolė Sušinskienė mokiniams priminė laiško struktūrą, paaiškino, koks šio darbo tikslas.

      

Ištraukos iš laiškų:

 

Labas, knygnešy Mažvydai,

                      Aš esu Ilona iš Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos. Žinau, kad esi bebaimis žmogus. Pasižiūrėjusi filmą „Knygnešys“, supratau, kad Jūsų darbas buvo labai sunkus, gal sunkiausias iš visų. Jūs nepabūgote nieko: ėjote per upes, miškus, nebijojote didžiausios bausmės, jūs aukojotės dėl Lietuvos, dėl mūsų. Pastebėjau, kad Tau ir Tavo draugams knygnešiams svarbiausia vertybė – knyga. Jei ne Jūs, mes dabar gal būtume surusėję ar sulenkėję, bet Jūs to neleidote. Nors lietuviškas knygas buvo uždrausta skaityti, jūs slapta nešėte, kad  mūsų proseneliai mokytųsi lietuviškai. Todėl ir man lietuviškai mokytis yra labai svarbu, kaip tau buvo svarbu nunešti knygą vyskupui Valančiui. Mes, 21 amžiaus vaikai, esame dėkingi, kad aukojotės dėl gražios lietuvių kalbos, dėl mūsų. Tik Jūsų dėka, mes mokame kalbėti ir rašyti lietuviškai. Mes nepamiršime už tokį gerą darbą, už tokį sunkų darbą, už tokį pasiaukojimą. Kalbėsime lietuviškai patys ir mokysime savo vaikus. Ilsėkis ramybėje, mūsų brangus knygnešy!

 

Labas, Mielas Knygnešy,

Aš esu Aistė, mokausi Veisiejų technologijos ir verslo mokykloje. Šiandien, tai yra 2018 metų kovo 16-ąją dieną, mokyklos bibliotekoje žiūrėjome filmą apie Jus, buvusius  knygnešius. Jūs esate labai kilnus žmogus. Rizikuodamas savo sveikata, gyvybe, nešėte knygas  Lietuvos žmonėms, kad jie skaitytų ir išsaugotų savo kalbą bei raštą. Esu labai dėkinga už Jūsų pasiaukojimą, suteiktą galimybę ir mums, 21 amžiaus vaikams, mokytis gimtąja kalba. To niekada nepamiršiu ir puoselėsiu savo gražiąją lietuvių kalbą.

 

 

Sveiki,

                      Jums rašo 9 klasės mokinė Samanta. Noriu pasakyti, kad labai didžiuojuosi Jūsų darbu. Jūs rizikavote savo gyvybe, kad Lietuvos žmonės taptų raštingi. Tai reiškia, kad Lietuva būtų Nepriklausoma valstybė. Manau, jei ne Jūsų tūkstančiai nueitų kilometrų, kur kiekviename žingsnyje tykojo pavojai, jei ne Jūsų pasiaukojantis ryžtas atnešti knygą į Lietuvą, kažin ar mes galėtume šiandien  laisvai kalbėti lietuviškai, kažin, ar Lietuva būtų Nepriklausoma valstybė. Manau, visos vaikų kartos bus dėkingos, kad jūs net ligoti, iš paskutiniųjų jėgų saugodamiesi žandarų, nepabijojote ir neišdavėte lietuviško spausdinto žodžio. Visų kartų vaikų vardu tariu nuoširdžiausią „Ačiū“.

 

Brangūs knygnešiai,

 Esu Mindaugas iš 21 amžiaus. Mums mokykloje daug pasakoja apie Jus, knygnešius. Žinome, kad Jūsų Lietuvoje prieš šimtą metų  buvo daug, apie 2000. Dabar Jumis, knygnešiais, visi žavisi ir didžiuojasi. Už Jūsų drąsą, nebijojimą viską prarasti. Už tai, kad nepalūžote, kai buvo sunku ir kai jus gaudydavo žandarai, lengvai nepasiduodavote, kad buvote drąsūs ir rūpinotės Lietuvos ateitimi. Žaviuosi Jumis ir  dėkoju visos Lietuvos vardu - Ačiū!!!

 

Sveiki!

Esu Saulė iš Veisiejų TVM. Noriu padėkoti Jums, visiems knygnešiams, kad rizikavote savo gyvybe tik todėl, kad mes, lietuviai, neužmirštume savo kalbos ir rašto, kad neužmirštume, kas esame. Dėkoju, kad išsaugojote mokyklas, kad aš lietuviškai kalbu ir moku rašyti, Mėgstu skaityti knygas, nes jos įdomios. Dabar kiekvienoje mokykloje yra biblioteka. Ten galima pasiimti knygą, o perskaičius ją grąžini. Yra ir tokių bibliotekų, knygynų, kur galima nusipirkti knygų. Dabartinėje Lietuvoje pilna technologijų. Kiekvienas turi telefoną, kuriuo galima kalbėtis su kituose kontinentuose gyvenančiais žmonėmis, nusiųsti SMS žinutę. Dabar nuotraukos spalvotos, galima įamžinti kiekvieną akimirką. Daug naujovių yra. Ir visa tai atsirado Lietuvoje, nes Jūs daugiau kaip prieš šimtą metų slapta gabenote knygas...

 

Labas, Knygnešy,

                      Rašo tau Greta. Noriu pasakyti, kad buvai kilnus žmogus. Žaviuosi Tavimi ir Tavo drąsa, Tavo jėga ir stiprybe. Tu įrodei, kad galima judėti pirmyn nieko nebijant, kad priešas yra niekas. Aš džiaugiuosi, kad išsaugojai ir puoselėjai mūsų kalbą, nes mums jos reikėjo, reikia ir reikės. Dėkoju Tau, kad šiandien aš galiu laisvai skaityti knygas bibliotekose, turėti jų namuose, keliauti ir prasmingai gyventi su knyga...

 

 Knygnešiai,

                      Esu mokinė Kristina. Noriu padėkoti už tokią didelę drąsą ir ryžtą. Aš labai nustebinta, kad buvo tokių bebaimių knygnešių, kurie dėl mūsų lietuvių kalbos darė tiek daug. Gimtoji lietuvių kalba man labai svarbi, nes tai mano ateitis. Mes dabar bet kada galime paimti knygą ir be jokios baimės ją skaityti, vartyti, tačiau prieš šimtą metų žmogus bet ką galėjo atiduoti, kad gautų knygą paskaityti, mokyti savo vaikus lietuviškai. Aš didžiuojuosi visais knygnešiais ir tariu nuoširdų: „Ačiū!”

 

Sveikas, Mažvydai,

                      Esu Ignas. Mokausi Veisiejų TVM. Labai gerbiu Tavo žygdarbius ir dėkoju, kad gynei lietuvišką žodį. Labai norėčiau su tavimi pakalbėti, paklausti, iš kur sėmeisi tiek stiprybės nešdamas į Lietuvą knygas... Į daugelį klausimų atsakė filmas „Knygnešys“. Tas šaltinis - meilė Lietuvai ir amžinas troškimas būti laisviems...

 

Sveikas, knygnešy Jonai,

                      Mano vardas Laura. Man 17 metų. Daug apie Tave girdėjau. Labai žaviuosi tavo neįkainojamu darbu – gabenti slaptai knygas. Tai ką Tu darei, yra nuostabu. Tai didelis pasiaukojimas. Jei mūsų tėvynei iškiltų panaši problema, aš norėčiau būti tokia kaip Tu; drąsi, narsi, besąlygiškai pasiaukojanti darbui ir tėvynei, puoselėjanti savo kalbą. Tu man esi tikrų tikriausias pavyzdys...

 

 




Ankstesni įrašai


Pagrindinis tikslas – smurto ir patyčių prevencija. Akcija siekiama kurti saugesnę aplinką, akcentuoti problemos svarbą, skatinti mokinių tarpusavio santykių gerinimą, draugiškumą, toleranciją.